Į japonų diplomato Čijunės Sugiharos, gelbėjusio žydus per Antrąjį pasaulinį karą, atminimo išsaugojimą yra įsitraukusi visa Garbaravičių šeima. Pasak Ramūno Garbaravičiaus, Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos pirmininko ir bendraįkūrėjo, tai – „mūsų misija, svarbesnė nei mes patys“. Prie veiklos fonde nedvejodami prisijungė ir Saulius Garbaravičius, Sugiharos fondo bendraįkūrėjas, su Jurgita Garbaravičiene, tapusia fondo valdybos nare ir vadove.

Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ veiklos dalis yra Sugiharos namų muziejus, kuris, kaip nuskamba šiemet pasirodžiusiame filme „Angelas japonas. Čijunė Sugihara“ nėra tik muziejus. „Tai – istorija apie žmogiškumą ir vertybė, kurią mūsų šeima siekia perduoti ateities kartoms,“ – teigia Saulius ir Jurgita Garbaravičiai.

Tarptautinė paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ buvo vienas ryškiausių jubiliejinių M. K. Čiurlionio metų akordų. Jos kuratorės pasiūlė naujai pažvelgti į menininko kūrybą, jo vietą pasaulinėje meno scenoje ir pristatė apie 100 M. K. Čiurlionio ir jo amžininkų bei šiuolaikinių menininkų kūrinių iš garsiausių Europos muziejų (Tate galerijos, d‘Orsay muziejaus, Pompidou centro, Krokuvos nacionalinio muziejaus, kt.).

Parodą aplankė daugiau nei 77 tūkst. lankytojų iš Japonijos, JAV, Latvijos, Estijos, Belgijos, Ispanijos, Italijos, Izraelio, Vokietijos, Danijos, Prancūzijos ir kitų šalių, joje buvo pravesta apie 400 edukacinių užsiėmimų, kuriuose dalyvavo 9 tūkst. lankytojų. Parodos edukacija taip pat keliavo į Kanados, Švedijos, Liuksemburgo, Anglijos, Portugalijos, Lenkijos lietuvių bendruomenes.

Jau dešimt metų „Nemo kelionės“ kviečia žmones patirti Lietuvą iš upės perspektyvos. Renatas Žyla – pirmasis ir iki šiol vienintelis žmogus Lietuvoje, sukūręs lietuvišką kruizą per visą Nemuną, jungiantį Dzūkiją, Birštoną, Kauno marias, Panemunės pilis ir Kuršių marias. Dėl šios priežasties R. Žyla yra vadinamas „Nemuno ambasadoriumi“.

Kelionės rankų darbo plaustu „Nemo“ yra savotiška patyriminio turizmo forma, kuri įkūnija siekį keliauti lėtai, tvariai, su pagarba gamtai ir vietos bendruomenėms. Šiemet „Nemo kelionės“ surengė 20 skirtingos trukmės kruizų, kelionę plaustu išbandė apie 250 žmonių.

„Draugiška Lietuva“ ketvirtą sezoną tęsė keliones po Lietuvos regionus. Laidos kūrėjai kvietė pažinti skirtingus Lietuvos regionus, jų gyventojus ir atrasti naujų, įkvepiančių istorijų. Kaip ir ankstesniais metais, žinomi LRT veidai iškeliavo iš televizijos studijų ir lankėsi įvairiuose Lietuvos kampeliuose, kur susipažino su vietos žmonėmis, išgirdo jų istorijas, leidosi į vietines pažintines keliones, išbandė regionų siūlomas pramogas bei amatų paslaptis. Šiais metais projekto komanda apsilankė Šalčininkuose (kartu su Ignu Krupavičiumi ir Gintare Grikštaite), Molėtuose (su Audra Avižiūte ir Marijumi Žiedu), Zarasuose (su Jonu Deveikiu ir Guoda Pečiulyte), Rokiškyje, Kazlų Rūdoje, Pasvalyje, Biržuose bei kituose miestuose. Vidutiniškai kiekvieną laidą žiūrėjo apie 94 tūkst. žiūrovų.

„Lietuva yra tikras rojus gamtos mylėtojams, žymi dėl savo miškų, ežerų ir įspūdingo pajūrio. Buvo nuostabu pažinti šią pasaulio dalį, tokią turtingą patirtimis“, – neslėpė entuziazmo žymus Holivudo aktorius Ewanas McGregoras. Jis – vienas iš laidos apie keliones motociklu vedėjų. Šiemet vienas laidos epizodas, pavadintas „It‘s Baltic outside“, buvo skirtas kelionei po Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Lietuvoje garsus aktorius išbandė motobolą Kretingoje, nakvojo prie Raudonės pilies, skrido oro balionu, žvejojo gintarą ir labai teigiamai atsiliepė apie Lietuvą. Laida yra tarp populiariausių „Apple TV+“ laidų Jungtinėje Karalystėje.

Visus metus laida „Geriausias!“ su vedėju Egidijumi Vaškelevičiumi kvietė pažinti įdomiausias ir svetingiausias Lietuvos vietas. Pramoginis-edukacinis formatas, jungiantis autentiškas patirtis – nuo gurmaniškų skonių paieškų iki adrenalino gamtoje – kiekvieną savaitę pritraukdavo daugiau kaip 150 tūkst. žiūrovų televizijos ekranuose, o skaitmeninėje erdvėje – dar gausesnę auditoriją. Keliaudamas po Lietuvos regionus kartu su žinomais šalies žmonėmis, laidos vedėjas supažindino su miestais ir jų istorijomis, muziejais, kulinariniais atradimais, gamtos perlais bei išskirtiniais vietiniais verslais. Kiekviename epizode buvo pateikiami maršrutai ir rekomendacijos šeimoms, bičiulių kelionių entuziastams ar solo keliautojams – kad atrasti Lietuvą būtų paprasta, įdomu ir, svarbiausia, malonu.

Muziejus „Dingęs štetlas“ šiemet tapo vienu ryškiausių kultūrinio turizmo reiškinių Lietuvoje. Per pirmus tris mėnesius nuo atidarymo jame apsilankė jau daugiau nei 20 tūkst. lankytojų. Tarp jų – ne tik lietuviai, bet ir suomiai, lenkai, latviai, švedai, taip pat keliautojai iš Izraelio, JAV, Olandijos, Kanados ir kitų šalių.

Tai – unikalus muziejus, pasakojantis apie šimtmečius Lietuvoje klestėjusią žydų bendruomenių istoriją, kultūrą ir tragišką likimą šiuolaikinėmis, interaktyviomis priemonėmis. „Dingęs štetlas“ sulaukė didelio Lietuvos ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio dėl muziejaus architektūros išskirtinumo, edukacinės misijos ir reikšmės atkuriant žydų kultūros atmintį Europoje.

Pernai po restauracijos atvertas „Gubernija HUB“ (Historical Unique Brewery, liet. Istorinė unikali darykla) lankytojų centras yra puikus pavyzdys, kaip pramonė, istorija, tradicijos ir inovacijos susilieja kuriant Šiaulių miesto identitetą. Šioje patirčių erdvėje galima pamatyti gamybos procesą, rengiamos duonos giros bei alaus degustacijos, vedamos ekskursijos po daryklos patalpas su LDK laikų rūsiais.

„Gubernija“ yra seniausia iki šiol veikianti alaus darykla Lietuvoje, ir – seniausia iki šiol veikianti pramonės įmonė šalyje. Atidarytas centras tapo reikšminga naujiena šalies turizmo žemėlapyje. Lankytojų srautas jame išaugo apie 40 proc. – šiemet čia apsilankė apie 4 tūkst. turistų iš Latvijos, Lenkijos, Airijos, Danijos, Ispanijos, Italijos ir kt.

Sakoma, kad pramonė – antrasis Panevėžio vardas. Šiemet pirmą kartą lankytojams kaip kultūros erdvė atvertas buvęs Panevėžio cukraus fabriko administracinis pastatas – vienas ryškiausių modernizmo ir pramoninės architektūros pavyzdžių mieste. Čia pristatyta paroda „ARNO FUNKcionalizmas (1898–1957)“, skirta vienam svarbiausių Lietuvos tarpukario architektų Arnui Funkui ir Panevėžio pramonės istorijai. Ypatingą reikšmę šiai parodai suteikė faktas, kad ekspozicija pristatyta pačio A. Funko projektuotame pastate.

Paroda tapo nauju kelionės į Panevėžį motyvu, papildančiu tradicinį miesto turistinį maršrutą. Ji išryškino miesto charakterį bei pramoninę tapatybę. Nuo parodos atidarymo 2025 m. birželį iki gruodžio ją aplankė daugiau nei 1 tūkst. lankytojų iš įvairių Lietuvos miestų.

„Net medžiotojas nežudo paukščio, skrendančio pas jį globon“. Tokie žodžiai pasitinka kiekvieną, apsilankantį šiemet atnaujintoje Sugiharos namų muziejaus ekspozicijoje buvusiame Japonijos konsulate Kaune. Interaktyvi paroda, dedikuota japonų diplomato išduotų gyvybės vizų istorijai, buvo įgyvendinta bendradarbiaujant su žymia britų litvakų kilmės menininke Jenny Kagan.

Taip pat 2025 m. Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ komanda pristatė naują audioturą „Iš Laisvės alėjos į Laisvę“ lietuvių ir anglų kalbomis, muziejuje organizuojamos patyriminės ekskursijos, perkeliančios į tarpukario Kauną. Nuo sausio mėnesio čia jau apsilankė apie 8 tūkst. turistų iš Japonijos. Jie muziejų vertina kaip pasaulinės svarbos objektą, garsinantį Lietuvą kaip humanizmo vertybes bei istorinę atmintį puoselėjančią šalį.

Per šešis mėnesius trukusią (2025.04.12–2025.10.13) didžiausią šalių prisistatymo parodą „EXPO 2025“ Osakoje bendrą Lietuvos ir Latvijos paviljoną aplankė beveik 1 mln. lankytojų. Per šį laiką įvyko daugybė Lietuvą pristatančių renginių, o žinutės Japonijos medijose pasiekė apie 9 mlrd. auditoriją. Paviljono šūkis „We are one“ lankytojus kvietė apmąstyti kokį pėdsaką paliekame Žemėje ir skleidė žinutę apie Lietuvą kaip šalį, kur technologijos ir ryšys su gamta kuria tvaresnę ateitį.

Lietuvos pristatymas parodoje įvertintas ne vienu apdovanojimu. Gabrielės Januškevičiūtės sukurta paviljono gidų apranga pripažinta geriausia tarp 170 šalių. Taip pat paviljonas pelnė 2-ąją vietą „Lankytojų pasirinkimo“ ir 5-ąją vietą „Geriausio talismano“ kategorijose. Bendras Lietuvos ir Latvijos dalyvavimas parodoje įvertintas „Nameja Balva Awards“ kaip sėkmingiausias bendradarbiavimo projektas užsienio rinkose.

„Pasaulių sutvėrimas“ – projektas, garsinantis Lietuvą visame pasaulyje. Ši virtualios realybės patirtis pristatyta prestižiniame Venecijos bienalės festivalyje, tarptautiniame Ženevos kino festivalyje, taip pat rodyta Norvegijoje, Italijoje, Graikijoje, JAV ir Briuselyje, o Prahos „Art*VR“ festivalyje įvertinta 1 vieta už dizainą ir 3 vieta žiūrovų simpatijų kategorijoje. Projektas sulaukė išskirtinio dėmesio ir EXPO parodoje Japonijoje.

Režisierių Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko sukurtą kūrinį šiemet išvydo daugiau nei 100 tūkst. žiūrovų. Aplink Lietuvą bei pasaulį keliaujantis inovatyvus virtualios realybės projektas ne tik skleidžia M. K. Čiurlionio kūrybą, bet ir pristato Lietuvą kaip šalį, gebančią derinti meną, kūrybiškumą ir technologines inovacijas.

2025 m. Plungės turizmo informacijos centras pristatė interaktyvų kelionių žaidimą „Misija–Čiurlionis“, sukurtą keliauti po Lietuvą M. K. Čiurlionio kūrybos ir gyvenimo pėdsakais. Šis inovatyvus turizmo produktas kūrybiškai apjungė septynias savivaldybes, priklausančias Nacionaliniam Čiurlionio keliui. Žaidimo dalyviai kviečiami lankyti su M. K. Čiurlioniu susijusius objektus, nuskaityti QR kodus, atrakinti virtualius turinio elementus, rinkti taškus ir varžytis tarpusavyje, taip įsitraukiant į menininko kūrybinį pasaulį.

„Misija–Čiurlionis“ yra ne tik žaidimas, bet ir naujos kartos turizmo produktas, leidžiantis patirti meną ir kultūrą netikėtomis formomis – nuo teminio pabėgimo kambario iki deserto „Pilies pasaka“, sukurto restorano „Flow“ šefo pagal M. K. Čiurlionio paveikslo motyvus.

Kuo beigeliai skiriasi nuo paprastų baronkų? Žydų virtuvės tradicijas ir paslaptis atskleidžianti „Beigelių kepimo edukacija“ – tik viena iš gidės Anželikos Laužikienės vedamų istorinės virtuvės edukacijų Molėtų krašto tradicinių amatų centre. Istorinių meduolių, šaltanosių ar mielinių paukščiukų receptai atgyja iš A. Laužikienės knygos „Nuo zacirkos iki lydekos. Molėtų krašto patiekalai“, kuri šiemet buvo nominuota kaip skaitomiausia ir perkamiausia 2024 m. VU leidyklos knyga.

Gidės vedamos edukacijos yra vienos populiariausių Molėtų krašte, 2025 m. 30-yje edukacijų dalyvavo apie 600 žmonių. Anželika veda ir apžvalgines ekskursijas po Molėtus, Dubingius arba po visą Molėtų rajoną. Taip pat šiemet ji pristatė teminę ekskursiją sostinėje „Gastronominis Vilnius pagal kuchmistrą Janą Szyttlerį“.

Gidė, menotyrininkė, edukatorė Aušra Česnulevičienė visus metus lydėjo keliautojus nacionaliniu M.K. Čiurlionio kultūros keliu po Druskininkus ir apylinkes. Šių metų pradžioje Aušra pristatė knygą, skirtą keliautojams, „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“, surengė autorinę ekskursiją „M.K. Čiurlionio šeimos moterys“, degustacinę vakarienę – istorinį pasakojimą „Ką gi valgė Čiurlioniai?“, buvo trijų dienų žygio nuo Senosios Varėnos iki Druskininkų idėjos autorė ir kultūrinės programos koordinatorė. Be to, A. Česnulevičienės padaryti atradimai Kabelių bažnyčioje inicijavo Bažnytinio paveldo muziejų surengti instaliaciją „Vargonai ir Čiurlioniai“.

Jos indėlis į M.K. Čiurlionio jubiliejinių metų programą leido įvairių amžiaus grupių žmonėms atrasti, pažinti ir kitomis akimis pažvelgti į menininko asmenybę ir kūrybą, surasti „čiurlioniškumo“ visoje Lietuvoje. Aušros nuopelnai 2025 m. buvo įvertinti Vyriausybės apdovanojimu.

Susipažinti su visa Čiurlionių šeima, skaityti meilės laiškus Sofijai, ieškoti mažiau žinomų istorijų. Nors M. K. Čiurlionis Kaune lankėsi vos kelis kartus, būtent čia išsaugotas jo palikimas. Todėl jubiliejiniais 150-aisiais Čiurlionio metais Kaune gidės L. Čekanauskienė ir K. Šneiderė pristatė naują ekskursiją „Sutikau M. K. Čiurlionį Kaune“. Ekskursijos tikslas – ne tik pristatyti faktus, bet ir įtraukti dalyvius į menininko dvasinį pasaulį, leisti kiekvienam savaip išgyventi jo kūrybą.

Ši patirtis papildė Linos ir Kristinos ekskursijų repertuarą: gidės aktyviai veda teatralizuotas ekskursijas įvairiose lokacijose – nuo Kauno senamiesčio iki Obelynės ar Raudondvario dvaro – įsikūnydamos į skirtingų laikotarpių personažus.

Metų naujiena šalies svetingumo sektoriuje – SPA Rezidencija „Aukštoji Liškiava“ – nuskambėjo ir Lietuvoje, ir Europoje iškovojusi pergalę kategorijoje „Inovatyvi SPA koncepcija“ Europos Spa ir Balneologijos kongreso apdovanojimuose. Jie vadinami Europos SPA „Oskaru“. Projektą sukūrė ir įgyvendino viešbučių ir SPA projektų kūrėja ir vystytoja „E77 Hotels & SPA Development“.

„Aukštoji Liškiava“, viešbutis su SPA kompleksu ir restoranu, oficialiai duris atvėrė 2025 m. spalio 27 d. Jis pirmasis Lietuvoje siūlo gamtos terapija grįstas poilsio ir SPA procedūrų patirtis. Planuojama, kad per metus „Aukštoji Liškiava“ pritrauks apie 8 tūkst. lankytojų tiek iš aplinkinių regionų, tiek iš didžiųjų Lietuvos miestų ar užsienio.

Vos po kelių mėnesių nuo atidarymo po renovacijos penkių žvaigždučių viešbutis „Esperanza Lake Resort“ pelnė „Michelin Keys“ įvertinimą – prestižinio „Michelin Guide“ restoranams teikiamų žvaigždučių analogą viešbučiams. Vertintojų teigimu, „Esperanza Lake Resort“ yra aukšto lygio ramybės oazė gamtos apsuptyje, nustatanti naujus lėto poilsio standartus. „Esperanza Lake Resort“ yra įsikūręs Aukštadvario regioniniame parke, prie Ungurio ežero Trakų rajone. Čia veikia daugiafunkcinis SPA centras, siūlantis gamtos įkvėptas procedūras, graikiškos virtuvės patiekalų restoranas, modernus konferencijų centras.

Šiemet Vilnius prestižiniuose „European Hotel Awards“ apdovanojimuose buvo paskelbtas Europos svetingumo miestu 2025. Prie šio titulo neabejotinai prisidėjo tai, kad viešbutis „Pacai“ tapo pirmuoju sostinės viešbučiu, gavusiu „Michelin Keys“ įvertinimą, prestižinį tarptautinio svetingumo kokybės ženklą. Šis pasiekimas patvirtina, kad viešbutyje, įsikūrusiame XVII a. Pacų rūmuose, svečiams sukuriama aukščiausios kokybės poilsio patirtis.

Viešbutis aktyviai puoselėja vietinę kultūrą ir gastronomiją, pristatydamas šiuolaikiškai interpretuotą lietuvišką virtuvę bei istorinio Vilniaus dvasią. Per „Design Hotels“ narystę „Pacai“ šiemet pradėjo dalyvauti tarptautinėje programoje „Work and Wander“. Ji skirta svečiams, kurie derina darbą su kelionėmis ir renkasi ilgesnes viešnages.

Eršketas vyno acto drebučiuose, penkių mėsų tortas su žvėriena, kimšta lydeka, daug šafrano ir aukso... Tokie patiekalai, kadaise garavę ant didikų stalo, atgimsta Valdovų rūmų restorane „Valdovai“. Anksčiau šios puotos buvo atkuriamos tik privatiems vakarėliams ir įmonėms, valstybiniams svečiams, o šiemet restoranas istorinę virtuvę pristatė viešai ir į valdovų puotas turistus bei vietinius gurmanus kviečia kartą per mėnesį.

Vakarienės meniu sudarytas remiantis dr.  Neringos Dambrauskaitės-Martinkienės knyga „Valdovai valgo“, o didikų virtuvės interpretacijas ir valgiaraštį kuria „Taurakalnio“ kūrybos vadovė Monika Čereškaitė su komanda. Valdovų stalo vertus gėrimus derina „Vyno klubo“ ekspertas Petras Jarašūnas. Tai – unikalus, edukacinę ir pramoginę vertę turintis projektas, nukeliantis į didikų praeitį per gastronomines patirtis.

„Panekelpių kaimas“ iš naujo prikėlė šeivamedį – nuo seno Lietuvoje augantį, bet ilgus metus primirštą vertingą augalą. Sodybos šeimininkai lankytojus kviečia į gastronomines edukacijas gaminti šeivamedžio guminukų, limonado, ragauti šeivamedžio ledų, pagardų su uogomis bei įvairių gėrimų (šeivamedžio žiedų arbatos, fermentuotos šeivamedžio arbatos, kokteilių). Taip puoselėjamos tradicijos, kuriamos šiuolaikinės skonių patirtys, formuojama Radviliškio krašto gastronominė tapatybė.

„Panekelpių kaimas“ kasmet pritraukia augantį turistų skaičių iš Lietuvos ir iš užsienio (Latvijos, Vokietijos, Nyderlandų). Per 3,5 mėnesio edukacinėje programoje „Šeivamedžio gardumynų dirbtuvės“ dalyvavo apie 700 turistų.

Patirtis, kurioje žmonės keliauja ne kilometrais, o pojūčiais. Aušra Fokienė ir Hugues Dasse, „Vieno prancūzo sandėliuko“ įkūrėjai bei Pasaulio sūrio čempionatų teisėjai, propaguoja sūrio kultūrą Lietuvoje, taip pat siekia sugrąžinti piknikų tradicijas: 2025 m. juos surengė tokiose išskirtinėse vietose kaip Pelėdų kalnas, verslo centro pastato stogas, Žemosios Panemunės dvaras ir bravoras. Tai – ne tik iškylos, o meninės patirtys, turinčios savo temas: „Monmartro istorijos“, „Lietuviška užstalė: karaliais pasijusti“, „Pietūs ant žolės“. Jose ne tik pristatomos prancūziškos sūrių tradicijos, bet įtraukiami ir lietuviškų sūrių kūrėjai.

Draugų vakarienės „Vieno prancūzo sandėliuke“, skirtos sūrininkystės kultūros pažinimui, šiemet pritraukė daugiau nei 5 tūkst. svečių, piknikuose apsilankė apie 1 tūkst. žmonių.

Šiemet Plateliai pelnė prestižinį „Geriausio turizmo kaimo 2025“ (Best Tourism Village by UNWTO) titulą. Šis įvertinimas suteiktas už išskirtinę tvaraus turizmo plėtrą, kryptingą kultūrinio paveldo išsaugojimą ir nuolatinį autentiškos Žemaitijos tapatybės puoselėjimą. Platelių vardas 2025 m. plačiai nuskambėjo tarptautinėje žiniasklaidoje – nuo CNN reportažų iki kelionių gido „Lonely Planet“ publikacijų bei Europos Komisijos leidinio „EU Tourism Pathway 2030“.

Plungės rajono miestelis, žinomas kaip Lietuvos Užgavėnių sostinė, išlaiko ir plėtoja ryškias kultūrines tradicijas teatralizuotu šeimų festivaliu „Miško burtai“, „Naktišokiais“ ir kitais vietos kultūrą reprezentuojančiais renginiais. Plateliuose, siekiančiuose tapti kurortine teritorija, šiemet buvo renovuoti Šeirės ir Plokštinės pažintiniai takai, o Šaltojo karo ekspozicija įtraukta į tarptautinį „Military Heritage“ maršrutą. Populiariausiose lankomose vietose – Šeirės pažintiniame take, dviračių take, Siberijos apžvalgos bokšte ir Platelių ežero apžvalgos aikštelėje – 2025 m. apsilankė 108 tūkst. lankytojų. Dar 39,5 tūkst. žmonių pamatė Šaltojo karo ekspoziciją ir Užgavėnių kaukių kolekciją.

Su Šeduvos seniūnijos bei vietos bendruomenės palaikymu šiemet atvertas žydų istorijos muziejus „Dingęs Štetlas“ ne tik praturtino šalies muziejų žemėlapį, bet ir tapo Šeduvos atgimimo simboliu, paskatino keliautojus iš naujo atrasti šį mažą, bet istoriškai turtingą miestelį.

Savivaldybė kartu su Šeduvos miesto seniūnija aktyviai prisidėjo prie naujai kuriamos turizmo vietovės: nutiesė naują gatvę, įrengė lankytinų vietų informacinius stendus, baigia rengti pėsčiųjų bei dviračių taką palei Šeduvos gamtos ir kultūros objektus, planuoja kitus infrastruktūros gerinimo darbus (naują autobusų stoties pastatą, miesto erdvių apželdinimą, kt.). Turistų srautų gausa paskatino vietos verslų plėtrą: atsidarė nauja šeimos kavinė „Penki šaukštai“, restorane „Malūnas“ siūloma žydiškų patiekalų degustacija „Izraelio skoniai“, vystomos apgyvendinimo paslaugos. Muziejus „Dingęs štetlas“ glaudžiai bendradarbiauja su Šeduvos kultūros ir amatų centru. Pastarasis nuo 2025 m. rugsėjo mėn. ekskursijas po Šeduvą ir edukacijas pravedė daugiau nei 600 turistų. Tad muziejus iškėlė miesto vardą į nacionalinį ir tarptautinį lygmenį, suteikdamas Šeduvai reikšmę, kokios ji neturėjo dešimtmečius.

Seniausio Lietuvos kurorto Druskininkų 2025-uosius metus ženklino Lietuvos kultūros sostinės titulas. Metų programos, kurią sudarė daugiau nei 300 renginių, tema buvo „Čiurlionio paliesti“. Pagrindiniai jos akcentai – Sadecko Berrabah, kūrusio pasirodymus Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, sukurta atidarymo renginio choreografija, moterų japonių choras, lietuviškai atlikęs M. K. Čiurlionio harmonizuotas liaudies dainas, socialinė akcija „nepyk“.

Tarp kitų kurorto naujienų – viešbutis „Aparthotel Nemunas by CITUS“ su unikalia laisvalaikio zona – baseinu, sūkurine vonia, sauna, lauko kino erdve ir didžiausiais pasaulyje fasadą puošiančiais M. K. Čiurlionio kūrinių atvaizdais. Taip pat duris atvėrė pirmasis Lietuvoje sanatorinio gydymo muziejus; senųjų amatų muziejus „Senovinė Tėviškė“; įrengtas naujas Justino Marcinkevičiaus skveras su skulptūra „Giedantis paukštis“.

1-9 mėn. užsienio turistų skaičius Druskininkuose išaugo beveik 10 proc., o nakvynių – net 15 proc. Ypač padaugėjo turistų iš Vokietijos (+37 proc.) ir Izraelio (+44 proc.).

2025 m. „Gradiali“ pristatė vieną technologiniu požiūriu pažangiausių sveikatingumo erdvių Baltijos šalyse. Joje – 25 m ilgio ekranas, specialiai parengti garso ir vaizdo šou, taip pat „Neregėtos Lietuvos“ autoriaus Mariaus Jovaišos sukurtos pajūrio vaizdų ekranizacijos. Erdvėje įrengti net devyni vietoje išgaunamo mineralinio vandens baseinai, skirtingų pojūčių pirtys, VIP poilsio zona, kavinė bei lauko erdvė. Vienintelė Baltijos šalyse tokio tipo baseinų ir pirčių erdvė tapo išskirtiniu Palangos ir visos Lietuvos turizmo traukos objektu, be to, sulaukė ir tarptautinio įvertinimo – Europos SPA asociacijos (ESPA) apdovanojimo už inovatyviausią SPA dizainą Europoje.

Pirmasis mokslo ir inovacijų populiarinimo centras Lietuvoje „Mokslo sala“ sujungia mokslą, kūrybišką edukaciją ir technologijomis grįstą patyrimą. Čia esanti ilgalaikė ekspozicija „Žmogus. Gamta. Mašina“ su daugiau nei 140 interaktyvių eksponatų pasiūlė naują būdą pažinti mus supančią aplinką – per veiksmą, smalsumą ir eksperimentus. Centrą jau aplankė daugiau kaip 200 tūkst. lankytojų. STEAM laboratorijose įvyko per 600 edukacijų, o vieninteliame šalyje planetariume – apie 1 tūkst. seansų, kurie pritraukė apie 65 tūkst. smalsuolių. Visi jie dangaus kūnus tyrinėjo po 11 metrų skersmens kupolu, kuriame aukščiausios kokybės turinys transliuojamas 8K raiška.

Unikali „Mokslo salos“ architektūra buvo įvertinta įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Šiose patalpose suorganizuota apie 100 viešų ir privačių renginių, konferencijų, varžybų.

Dvaro istorijos ir legendos – per projekcijas ant stalo. Pirmasis tokio tipo projektas Baltijos šalyse suteikia galimybę pažinti Salų dvaro praeitį netikėtu formatu. Patiekalų degustacija autentiškoje dvaro rūsio erdvėje, vadinamoje Peklele, yra papildyta interaktyviomis istorinėmis ir gastronominėmis patirtimis, derinant liaudiškos grafikos vaizdus su šiuolaikinėmis technologijomis. Kūrėjai šį projektą planuoja pristatyti Prancūzijoje ir Italijoje kaip gerąjį pavyzdį.