Į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytas šiaudinis sodas yra tinkamiausias simbolis, kviečiantis jungtis ir švęsti lietuviškos kultūros gyvybingumą šiuolaikiniame pasaulyje. Tuo įsitikinęs vienas žymiausių lietuvių menininkų Ray Bartkus, šiemet vykusios Šimtmečio Dainų šventės proga sukūręs šventės simbolį – šiaudinį sodą interpretuojančią instaliaciją SODAI. JAV gyvenantis menininkas yra ir Tarptautinio meno ir architektūros simpoziumo „Malonny“ Marijampolėje iniciatorius. Simpoziumo, šiemet vykusio jau 11 kartą, dalyviai kasmet papuošia Sūduvos sostinę naujais meno kūriniais ir stipriai prisideda prie Marijampolės identiteto formavimo.

„Gaminame ne tik gastronomines patirtis, bet ir kultūrą, kiną, lėtas pramogas“, – vardija Merkinės fabriko bei pirmus gyvavimo metus švenčiančio Kepsnių cecho šeimininkai Vytaras Radzevičius, jo žmona Laisvė ir pusbrolis Tomas Radzevičius su žmona Rasa. Merkinės dvarvietę puoselėjančios poros ambasadoriauja visam Dzūkijos regionui, jo kultūriniam ir istoriniam paveldui, taip pat Varėnos krašto bendruomenei. Per ketverius gyvavimo metus čia vykę renginiai, tokie kaip Jorės šventė, „Opera su džinsais“, senovės dienų festivalis „Samanos“ ir kiti, tapo vietinių bei svečių mylimomis tradicijomis, gausinančiomis Merkinės gerbėjų būrį.

„Vienintelė tokia visoje Europoje – Andriaus, Jurgitos, Jono, Urtės (AJJU) Seselskų šeimos galerija. Be durų, be stogo, atvira kiekvienam 24 val. per parą“. Toks užrašas pasitinka unikalios meno galerijos po atviru dangumi Kelmės miesto pakraštyje lankytojus. Šiemet AJJU Kelmei dovanojo ir kitą meno inkliuzą turizmo gurmanams: meno muziejų autobuse. Šeimos dėka formuojasi nauja šio Žemaitijos miesto tapatybė „Kelmės miestas – viena didelė galerija“, o Kelmė tampa ne tik vietinių, bet ir užsienio turistų traukos objektu.

TV laida „Kelionės tikslas“ – laida, skatinusi žiūrovus atrasti Lietuvos grožį ir jos išskirtinumą iš naujos perspektyvos. „Kelionės tikslas“ – tai kelionė po Lietuvą visiems, kurie domisi savo kraštu bei ieško dar neatrastų Lietuvos vietų ir šaltuoju metų laiku, ir vasarą. Nuo kovo iki rugsėjo mėnesio laida buvo rodoma „Lietuvos ryto televizijoje“, taip pat portaluose lrytas.tv ir alfa.lt. Laidą įvairiose platformose stebėdavo apie 60 tūkst. žiūrovų. Laidos vedėjas – turizmo ekspertas Egidijus Vaškelevičius. „Pamatyk Lietuvą visai kitu kampu“ – tokia pagrindinė jo ir kitų laidos kūrėjų žinutė, pristatyta kiekvienos laidos metu.

„Pagaliau atsitiesėme po įspūdingo savaitgalio. Tarp mūsų lankytojų – daug laidos „Orijaus atostogos Lietuvoje“ gerbėjų“. Panašiomis žinutėmis dalijosi ne tik žinomo žurnalisto aplankyta kavinė Marijampolėje, bet ir kiti laidai nufilmuoti objektai regionuose, turizmo informacijos centrai. Jaunatviškas turinys ir įtraukianti vietinio turizmo sklaida – didžiausi laidos privalumai. Keliautojas O. Gasanovas vasarą keliavo po įvairius Lietuvos miestus ir miestelius, ieškodamas įdomiausių lankytinų vietų, naujų pramogų ir neatrastų skonių. Laidoje turistu tapo ne tik laidos vedėjas, bet ir Lietuvos įžymybės, kurios taip pat dalinosi savo patirtimis ir įspūdžiais. Net 70 tūkst. peržiūrų kanale „Youtube“ surinko laida apie kelionę į Nidą su I. Valinskiene, 63 tūkst. – į Marijampolę su S. Naine, 56 tūkst. – į Šiaulius su M. Kavaliausku. Per skirtingas platformas kiekvienas kassavaitinės Delfi TV laidos „Orijaus atostogos Lietuvoje“ epizodas buvo peržiūrėtas daugiau nei trečdalį milijono kartų.

Kiek daugiau nei 9 mln. sekėjų turinčio „Yes Theory“ kanalo kūrėjai lankosi įvairiausiose pasaulio vietose ir savo įspūdžius įamžina vaizdo įrašuose, kuriuos kanale „Youtube“ peržiūri daugybė žmonių. Savo iniciatyva į Lietuvą atvykę žinomi tinklaraštininkai nutarė mūsų šalyje praleisti 50 valandų bei įsitikinti tyrimu, parodžiusiu, kad jaunimas čia yra laimingiausias. Kanalo kūrėjai Ammaras Kandilas ir Staffanas Tayloras į kelionę leidosi spontaniškai – rekomendacijų apie tai, ką verta pamatyti, prašė gatvėse sutiktų praeivių. Į pusvalandžio trukmės video, kuris sulaukė 1,2 mln. peržiūrų, sutilpo kelionė į Vilnių, Trakus, Kauną, Kryžių kalną. Kūrėjai išbandė skrydį oro balionu, apsilankė Lukiškių kalėjime ir pasidalijo pozityviais atsiliepimais apie Lietuvą.

2024 m. Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ Vilniuje buvo ypatingas įvykis ne tik dėl to, kad subūrė tūkstančius dalyvių iš visos šalies ir iš viso pasaulio, bet ir dėl to, kad minėjo savo šimtmetį. Dainų šventė yra vienas svarbiausių Lietuvos kultūros renginių, vykstančių kas ketverius metus. Ši tradicija, pripažinta UNESCO, skatina kultūrinį sąmoningumą, stiprina bendruomeniškumo jausmą tarp įvairių kartų lietuvių, sujungia pasaulio lietuvius. Šiemet šventė sulaukė rekordinio dalyvių bei žiūrovų skaičiaus: 14 šventės renginių dalyvavo apie 37 tūkst. dalyvių, Dainų dieną Vingio parke gyvai stebėjo 70 tūkst. žmonių.

Tai – iki šiol didžiausias Lietuvos kultūros ir meno pristatymas užsienyje. Juo buvo siekiama supažindinti Prancūzijos visuomenę su šiuolaikine Lietuva, inicijuoti ilgalaikį Lietuvos organizacijų ir kūrėjų bendradarbiavimą su Prancūzijos partneriais. Visą sezono programą apjungė bei vienijo šūkis „Kitas tas pats“, kviečiantis per kultūrą pamatyti save kitame. Lietuvos sezono programoje – šiuolaikinis menas, naujosios teatro formos, muzikos projektai, susitikimai su literatais ir mąstytojais, geopolitinių realijų diktuojami debatų ciklai, ekonomikos bei edukacijos renginiai, gastronomijos projektai. Nuo rugsėjo 12 d. iki gruodžio 12 d. įvyko daugiau nei 200 renginių, pasirodė 500 menininkų, atlikėjų, kitų kultūros sričių atstovų, įgyvendinta apie 120 dvišalių kultūros partnerysčių. Lietuvos sezoną Prancūzijoje įgyvendino Lietuvos kultūros institutas ir Prancūzų institutas Paryžiuje.

Prestižinio gido „Michelin“ atėjimas į Lietuvą – istorinis įvykis mūsų šalies gastronominio turizmo padangėje. Keturi restoranai, įvertinti „Michelin“ žvaigždėmis, bei rekomendacijos 26 restoranams Lietuvą iškėlė į pirmą vietą tarp visų Baltijos šalių. Viso pasaulio gurmanai, vertinantys skanų, kokybišką bei estetiškai pateiktą maistą nuo šiol turi dar vieną kryptį, kur atvykti. Pasak „Michelin“ gido tarptautinio direktoriaus Gwendal Poullennec, kiekvienas atrinktas restoranas pelnytai nusipelnė savosios vietos, ir šie restoranai iš tiesų yra geriausi iš geriausių. Papildomai 4 restoranai dėl gero kainos ir kokybės santykio buvo pripažinti vertais „Bib Gourmand“ vardo, vienas restoranas gavo „Michelin“ žaliąją žvaigždę už tvarios gastronomijos puoselėjimą, trys specialūs apdovanojimai buvo įteikti talentingiems virtuvės profesionalams.

„Stasys Museum“, atvertas 2024 m. birželio mėnesį, neabejotinai tapo Aukštaitijos sostinės vizitiniu ženklu bei nauju kultūros traukos centru. Muziejuje, pavadintame tarptautinį pripažinimą pelniusio kūrėjo Stasio Eidrigevičiaus vardu, jau apsilankė daugiau nei 50 tūkst. lankytojų. O tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė daugiau nei 500 paminėjimų (ypač gausu Lenkijoje ir kaimyninėse Baltijos šalyse). Veiklą muziejus pradėjo su bendruomeniška iniciatyva – visus tris vasaros mėnesius panevėžiečiai muziejuje galėjo lankytis nemokamai. Išskirtinės architektūros „Stasys Museum“ buvo apdovanotas Lietuvos architektų sąjungos apdovanojimuose „Žvilgsnis į save". „Stasys Museum“ buvo pastebėtas ir tarptautinės muziejininkų bendruomenės bei pakviestas pristatyti „Stasio efekto“ tarptautinėje konferencijoje „MuseumNext“.

Kultūros puoselėtojai, Art Deco ir Amsterdamo mokyklos muziejų Kauno mieste įkūrėjai P. Gaidamavičius ir K. Banys šią vasarą visuomenei atvėrė trečią kultūros objektą – Kaimelio dvarą Šakių rajone. Šis dvaras šiemet tapo tikru fenomenu. Apsilankyti dar nerestauruotame dvare, kuris neseniai buvo socialinis būstas, panoro tūkstančiai turistų, daugiausia iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, kaimyninių Marijampolės ir Jurbarko rajonų. Performanso elementų turintis pasakojimas vyko žvakių šviesoje, kad šia ir kitomis detalėmis būtų kuo preciziškiau atkurta dvaro atmosfera. Kaimelio dvare buvo kalbama apie kitą dvarų kultūros pusę – baudžiavą. Kairioji Nemuno pusė Napoleono Bonaparto dėka iš baudžiavos buvo išvaduota beveik pusšimčiu metų anksčiau nei likusi Lietuvos teritorija, ir tai nulėmė, kad šis kraštas ir jame vykę procesai stipriai prisidėjo prie Pirmosios Lietuvos Respublikos kūrimo. Kaimelio dvaro istorija atskleidžia, kiek daug gali nuveikti žmonės, kai yra laisvi.

Šiemet sostinėje atidarytas Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus, dar vadinamas Litvakų muziejumi. Tai didžiausiais Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinys: nuo istorijos ir religijos iki žydų kino, teatro, muzikos, dailės, Lietuvos štetlų žemėlapio, žymiausių pasaulio litvakų ir reliktų iš Vilniaus Didžiosios sinagogos. Atrestauruotame buvusios žydų gimnazijos „Tarbut“ pastate apie žydus pasakojama per šimtmečius gyvavusios bendruomenės istoriją, kultūrą, tradicijas. Čia siūlomos teminės ir patyriminės ekskursijos, edukacijos šeimoms.

Lyduvėnų geležinkelio tilto atvėrimas visuomenei buvo vienas laukiamiausių vietinio turizmo įvykių. Daug metų aukščiausią ir ilgiausią geležinkelio tiltą, išskirtinį inžinerinį, istorinį ir strategiškai svarbų objektą, apžiūrėti buvo galima tik iš apačios. Todėl jau pirmą sezoną aplankyti šį vieną ryškiausių turistinių objektų Raseinių rajone panoro beveik 8 tūkst. žmonių, suorganizuota daugiau nei 600 ekskursijų. Dubysos regioninio parko lankytojų centro duomenimis, ekskursijas grupėms užsakinėjo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Ukrainos, Lenkijos, Estijos, kitų šalių gyventojai. Šis projektas žymiai padidino regiono patrauklumą keliautojams, praplėtė turizmo paslaugų spektrą, paskatino vietos verslų kūrimąsi, teigiamai paveikė aplinkinių objektų ir maitinimo įstaigų populiarumą.

Diasporos kelionės (Heritage Travel) yra pats geriausias būdas pritraukti užsienio turistus į mažiau lankomus Lietuvos regionus. Tuo įsitikinusi turizmo agentūra „Travel Deli“, nuosekliai dirbanti diasporos turizmo skatinimo srityje. Savo šaknų ieškantys turistai, kurių protėviai kilę iš Lietuvos, apsilankė tokiose šalies vietovėse kaip Širvintos, Žemaičių Naumiestis, Šalčininkai, Jonava ir kitos. Jiems „Travel Deli“ gidai padėjo rasti protėvių kapus, šeimos dokumentus, nuotraukas. Tokios kelionės atskleidžia labai svarbią Lietuvos istorijos dalį, o kai kurie žmonės, čia apsilankę pirmą kartą, nutaria savo profesinius tikslus susieti su Lietuva, skleidžia teigiamą žinutę apie mūsų šalį, kviesdami čia apsilankyti. Šiemet aktyviai reklamuojant pasiūlymus JAV lietuviams ir žydams, turintiems lietuviškų šaknų, Lietuvą aplankė įtakingi pasaulio lietuviai, pavyzdžiui, Brodvėjaus scenaristai, gydytojai, visuomenės veikėjai, buvęs JAV Kongreso narys. Tai – svarbi Lietuvos reklamos dalis, kurianti pridėtinę vertę ne tik įmonei, bet ir teigiamam šalies įvaizdžiui.

„Amber Tours“ yra viena iš TOP 3 atvykstamojo turizmo kelionių organizatorių Lietuvoje jau 15 metų sėkmingai vykdanti veiklą, siūlanti užsienio turistams atrasti gražiausias mūsų šalies vietas, išgirsti ir patirti autentišką Lietuvos istoriją, išbandyti kulinarinį paveldą. Įmonė buvo pirmoji Lietuvoje ir Pabaltijo šalyse dar 2017 m. gavusi tvarumo sertifikatą, todėl tvirtai žengia atsakingų kelionių kryptimi: siūlo programas, kuriose įtraukiamos kelionės pėsčiomis, nacionalinių parkų lankymas, lėtasis ir gastronominis turizmas. Šiais metais įmonė pateko tarp sėkmingiausių ir stipriausių Lietuvoje „Verslo žinių“ organizuojamuose „Metų Gazelės“ rinkimuose. „Amber Tours“ šiais metais sulaukė turistų iš 17 skirtingų pasaulio šalių, tarp jų – iš keturių naujų rinkų: Slovėnijos, Graikijos, Bahreino ir Taivano. Įmonės apyvarta padidėjo 55 % lyginant su 2023 m.

Kas bendro tarp dviračių gamyklos ir turizmo? Pasirodo, vienos iš pasaulio dviračių pramonės lyderių „Pon.Bike“ naujausios gamyklos atidarymą Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje inspiravo būtent kelionė į Lietuvą. Dar 2018 m. „Lithuanian Tours” organizavo Olandijos piliečio 75-ąjį jubiliejų, kurio metu jis su svečiais pirmą kartą apsilankė Lietuvoje. Šios gerai suorganizuotos kelionės metu ir gimė nauja verslo idėja, pritraukusi į Lietuvą 57 mln. Eur investicijų su 600 naujų darbo vietų. Šis pavyzdys ne tik iliustruoja Pasaulio turizmo organizacijos statistiką, pagal kurią naujos verslo idėjos dažnai kyla kelionių metu, tačiau ir parodo, kad turizmas kuria pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai ir apjungia kelis svarbius tikslus – pritraukti užsienio turistų ir užsienio investicijų.

„Molėtai Hotel“ – pirmas viešbutis Molėtų mieste, atidarytas per 30 metų. Ši 3* Plius kategoriją turinti apgyvendinimo įstaiga priklauso UAB „Gerugnė“ – Dianos ir Stasio Vytų šeimos verslui. Naujajame viešbutyje yra 24 kambariai, konferencijoms tinkanti salė, restoranas, viešbutis pritaikytas neįgaliesiems. „Molėtai hotel“ kolektyvas prisideda kuriant teigiamas turistų patirtis ne tik Molėtuose, bet ir visame Ežerų krašto regione – teikia informaciją apie lankytinus objektus. Čia viešėję užsienio turistai, kelionių operatoriai bei žurnalistai iš Didžiosios Britanijos, Izraelio, Latvijos ir kitų šalių paliko tik gerus atsiliepimus – ne tik dėl komforto viešbutyje, bet ir šalia esančių pėsčiųjų takų, kitos puikios miesto infrastruktūros. Jau pirmąjį veiklos sezoną viešbutis tapo svarbia Molėtų ir viso Ežerų krašto turistinio įvaizdžio dalimi.

Boutique apartamentai lėtam poilsiui, estetiniams potyriams, įsižeminimui. Tokią apgyvendinimo patirtį siūlo atgimstanti istorinė vieta – XVI a. menantis Aštriosios Kirsnos dvaras Lazdijų rajone. Narauskų šeima, vertindama istorinį autentiškumą ir čia esančią gamtą, nusprendė pasinerti į paveldo išsaugojimo iššūkius. 2024 m. Aštriosios Kirsnos dvare buvo restauruoti du istoriniai pastatai (oficina-virtuvė ir ledainė) bei įrengti 6 nauji apartamentai. Tai leido padidinti svečių skaičių ir apyvartą. Dvare įkurti ir autentiški žirgų namai su išskirtinėmis sąlygomis privačių žirgų apgyvendinimui, priežiūrai, reabilitavimui, įgūdžių lavinimui.

Šiemet viešbutis pelnė ypatingą tarptautinį pripažinimą – prestižiniuose „World Luxury Hotel Awards“ apdovanojimuose jam buvo suteikti net trys titulai: geriausias prabangus diplomatinis viešbutis Rytų Europoje, geriausias prabangus istorinis viešbutis Lietuvoje bei geriausias prabangaus gyvenimo būdo viešbutis Lietuvoje. Šie laimėjimai liudija „Radisson Collection Astorija“ įsipareigojimą kurti aukščiausio lygio patirtį savo svečiams. Viešbutis aktyviai mezga partnerystes su Lietuvos menininkais ir kūrėjais, tokiais kaip Julija Janus, Agnė Kišonaitė ar Lukas Gecevičius, taip pat bendradarbiauja su talentingais šalies šefais, pavyzdžiui, Deivydu Praspaliausku, ir prestižiniais prekių ženklais, įskaitant garsiuosius „Pommery“ šampano namus.

Senatorių Pasažas yra Vilniaus Senamiesčio širdyje 400 metų istoriją skaičiuojantys didikų rūmai, atgimę kaip tvariam gyvenimo būdui skirta erdvė, kurioje veikia kepykla, mėsinė, natūralaus vyno baras, knygynas, ūkio ir interjero parduotuvės, du restoranai – „Nineteen18“ ir „14Horses“, taip pat yra ekologinio ūkio „Farmers Circle“ vieta Vilniuje. Senatorių pasažo restoranuose ir parduotuvėse kasdien apsilanko apie 1 tūkst. svečių, o miesto švenčių bei kalėdiniu laikotarpiu šis skaičius išauga kelis kartus. 2024 m. restoranas „Nineteen18“ (šefas Andrius Kubilius) buvo įvertinas viena Michelin gido žvaigžde už išskirtinę gastronomiją, o „14Horses“ (šefas Justinas Misius) pelnė Michelin Bib Gourmand apdovanojimą už gerą kainos ir kokybės santykį. Falstaff maisto ir kelionių gidas restoranui „Nineteen18“ skyrė 95 balus, LaListe įtraukė į tūkstančio geriausių pasaulio restoranų sąrašą, Star Wine List „14Horses“ vyno kortai suteikė sidabrinę žvaigždę.

Restorane gyva tradicinė Lietuvos žydų – litvakų virtuvė ir senieji tradiciniai receptai. Šiemet restorane puoselėjamas gastronominis paveldas sugulė į kulinarinę knygą „Balebostė. Tradicinė litvakų virtuvė ir kiti žydiški skoniai". Joje – ir šabo tradicijos, svarbiausi košerio principai, ir modernūs skoniai iš Izraelio virtuvės. Žinia apie litvakų istoriją ir tradicijas skleidžiama ir didelio populiarumo sulaukusiose beigelių ar chalos gaminimo edukacijose. Šiemet atnaujintame ir išsiplėtusiame restorane minimos žydų šventės. Ne be reikalo žodis „Baleboste“ išvertus iš jidiš kalbos reiškia sumanią ir svetingą šeimininkę. Restoranui diriguoja patyręs šefas Vylius Blauzdavičius.

Palangos skonių paletėje – nauji atspalviai. Jų suteikė viešbutyje „Monist boutique by SPA VILNIUS“ atidarytas restoranas „Monist“. Jame didžiausias dėmesys skiriamas sezoniškumui, lietuviškumui ir tvariam produktų naudojimui patiekaluose. Restorano virtuvės šefė Eglė Kaminskaitė meniu atnaujina kartu su metų laikais ir kuria lietuviškų tradicijų įkvėptus modernius patiekalus, degustacijas, gastronomines patirtis. „Monist“ restoranas ir baras vietiniams ir kurorto svečiams siūlo ragauti ir patirti lėtus ir ilgus pusryčius, sezoninį meniu ir degustacines vakarienes, arbatos popietę, o vakarais „Monist“ bare suskamba taurės – savo kūrinius į jas pila patyrę miksologai.

2024-ieji Panevėžiui buvo proveržio metai – miestas įsitvirtino kaip nauja kryptis Europos meno mylėtojų žemėlapyje, turistus pritraukianti unikaliu pramonės, meno ir kultūros deriniu. Sausio-rugsėjo mėnesiais Panevėžyje apsilankė beveik 20 tūkst. turistų, vietinių turistų skaičiaus apgyvendinimo įstaigose augimas siekė 16 proc. Didžiausią įtaką turistų srautams Panevėžyje padarė šiemet atidarytas tarptautinio lygio meno muziejus „Stasys Museum“. Be to, Aukštaitijos sostinė toliau kūrybiškai išnaudojo miestui reikšmingą pramonės ir kultūros sintezę: spektakliai vyko ne tik J. Miltinio teatre, bet ir Aukštaitijos siaurojo geležinkelio depe, antrus metus vykusio pramonės festivalio ATVIROS PRAMONĖS SAVAITGALIS metu atverta 15 pramonės objektų ir suorganizuota apie 100 ekskursijų, o renginio naujiena buvo gastronominiai, pramonės įkvėpti potyriai.

Į „Stasys Museum“ persikėlusio ir visomis savaitės dienomis dirbančio turizmo informacijos centro lankytojų skaičius augo beveik 10 kartų. Panevėžyje 2024 m. padaugėjo pramoginių, laisvalaikio vietų, išsiplėtė maitinimo tinklas, sustiprėjo viešojo ir privataus turizmo verslo bendradarbiavimas.

Šiemet Kaune fiksuotas reikšmingas turistų skaičius ir nakvynių augimas. Prie jų didėjimo ir grįžimo į priešpandeminį lygį prisidėjo tokie mieste organizuoti didelio masto renginiai kaip Ed Sheeran koncertas, pritraukęs daugiau nei 80 tūkst. lankytojų, Jessica Shy pasirodymas, Europos dailiojo čiuožimo čempionatas ir kiti renginiai. Per pirmus tris šių metų ketvirčius nakvynių skaičius Kaune išaugo 5 proc., o turistų skaičius – 14 proc. Atliepiant turistų poreikius, Kaune atidarytas antrasis turizmo informacijos centras, kuris pradėjo veikti rekonstruotoje Rotušėje.

Svarbu ir tai, kad augo ne tik turistų skaičius, bet gerėjo ir jiems siūlomų paslaugų įvairovė bei kokybė. Viena originaliausių miesto turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarptautinės rinkodaros agentūros „Kaunas IN“  iniciatyvų – Pasaulinės turizmo dienos proga paskelbtos nuotykių ištroškusių avanTuristų paieškos. Tai projektas, kurio metu dalyviai iš visos Lietuvos įsitraukė į Kauno pažinimo avantiūras, pasiūlytas įvairių miesto organizacijų ir verslų. Taip pat toliau plėtojama ir turistinių maršrutų serija, pradėta kurti beveik nuo agentūros veiklos pradžios. Šiemet 30 kaunastiškų maršrutų sąrašą papildė naujas maršrutas „Cherchez le Femme: Kauno moterų istorijos“, kviečiantis atrasti unikalius moterų pėdsakus miesto istorijoje.

Po renovacijos atvertas „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ padalinio Druskininkų Gydyklos mineralinių vonių ir purvo skyrius, atnaujinti dviračių takai, įrengti penki pontoniai tiltai prie Vijunėlės parko, atnaujintas K.Dineikos parko paviljonas, pastatyti penki atminimo suoleliai žymiems, Druskininkams nusipelniusiems žmonėms, atminti. Tai – tik dalis šių metų naujovių Druskininkų kurorte. Gydomojo poilsinio kurorto identitetą puoselėjančius Druskininkus per pirmus devynis šių metų mėnesius aplankė daugiau nei ketvirtis milijono turistų, jų nakvynių skaičius siekė beveik 800 tūkst., t.y. 2,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Įdomu, kad rugsėjo mėnesį Druskininkuose vykusio tarptautinio ESPA kongreso, kuriame dalyvavo daugiau kaip 200 balneologijos atstovų iš įvairių šalių, metu buvo užfiksuotas masiškiausios purvo procedūros rekordas, o Druskininkai buvo pripažinti ir apdovanoti kaip inovatyviausias Europos kurortas.

Beveik 27 tūkst. turistų, šiemet apsilankiusių ir likusių nakvynei ežerų krašte Molėtuose sausio-rugsėjo mėnesiais, galėjo apžiūrėti naują ekspoziciją Videniškių vienuolyno muziejuje, edukacinę patalpą Ežerų žvejybos muziejuje, taip pat pastebėti taktilinius maketus prie pagrindinių turizmo objektų mieste ir rajone, informacines lenteles brailio raštu prie lankytinų objektų, kitas naujoves. Be to, Molėtus šiemet garsino mažoji kultūros sostinė – Dubingiai.

2024 m. Molėtuose atsidarė šešios naujos maitinimo vietos, užregistruota daugiau nei dešimt naujų apgyvendinimo paslaugų teikėjų. Molėtų, kaip mažos savivaldybės, pasiekimai plėtojant turizmo sektorių yra svarbūs ir reikšmingi: pagal statistiką, užsienio turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose padidėjo net 99 proc. lyginant su praėjusių metų pirmais devyniais mėnesiais.

Vienas populiariausių centrų Lietuvoje Vilniaus turizmo informacijos centras nuo šių metų ne tik turi naujus namus – įsikūrė naujose patalpose (Pilies g. 7), – bet ir pristatė naują personalizuotų kelionių kūrimo paslaugą, kuri remiasi dirbtinio intelekto technologija. Šis sprendimas leidžia lankytojams susikurti savo maršrutą Vilniuje pagal individualius interesus ir pageidavimus. Personalizuoto maršruto technologija svariai prisidėjo aptarnaujant turistus, kurių preliminariai šiemet Vilniaus TIC planuojama sulaukti apie 70 tūkst., t. y. iki 30% daugiau nei praėjusiais metais. Be to, personalizuoto maršruto kūrimo įrankis svariai prisideda prie Lietuvos kaip „Travel Tech" krypties įvaizdžio formavimo.

Ruošiantis Lietuvoje minėti M. K. Čiurlionio metus, kūrėjai, transformavę jo paveikslus į unikalią virtualios realybės patirtį, šių metų gegužę Vilniuje atidarė naują, išskirtinę multisensorinę erdvę – Pojūčių meno centrą. Projekto vadovo Luko Verpetinsko teigimu, virtualios realybės kūrinys „Angelų takais“ nuo šiol turės nuolatinę vietą sostinėje, kviesdamas M. K. Čiurlionio kūrybos ir šiuolaikinių technologijų gerbėjus patirti mūsų šalies genijaus darbus nauju būdu. Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko sukurta virtualios realybės patirtis jau pasiekė daugiau nei 400 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje, o dabar ją gali išbandyti visi, ieškantys unikalių potyrių, besidomintys Lietuvos kultūra bei istorija, vilniečiai ir miesto svečiai. Pojūčių meno centras dar labiau praturtino šią patirtį pasitelkdamas moderniausias technologijas: patobulino scenas, sukūrė 300 laipsnių projekcijas, o dirbtinio intelekto įrankis suteikia galimybę lankytojams sukurti personalizuotą paveikslą-nuotrauką.

„Dramaturas“ yra unikali dirbtinio intelekto sukurta garso kelionė, vedanti per Raudondvario dvaro istoriją ir garsiausios Lietuvos meilės legendos – Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės – romantišką dramą. Veiksmo filmui prilygstančią patyriminę kelionę sudaro 14 stotelių dvaro menėse, rūsyje, parke, jos „gidu“ tampa paskutinis Raudondvario dvaro savininkas grafas Benediktas Jonas Tiškevičius. „Dramaturo“ autoriai – dirbtiniu intelektu paremtus kūrybinius sprendimus kultūrai ir turizmui įgyvendinančio startuolio WISIT bendrakūrėjai Simonas Mozūra ir Augustinas Zinevičius. Modernus gidas yra prieinamas lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis, jį nuo liepos mėnesio išbandė 550 lankytojų. Nei viename Lietuvos dvare kol kas nėra analogiškos paslaugos, kai DI audiogidas ne tik pristato dvaro istoriją, bet ir yra papildytas drama.