„Kūrybinė vietokūra yra pastanga kartu su vietos bendruomene sukurti socialinį ir kultūrinį pokytį“, – įsitikinusi dizainerė bei vietokūros specialistė Julija Janus. Ji ne tik įsuko Stiklo kvartalo bendruomenės projektą ir pavertė senąjį žydišką Vilniaus kvartalą instagramiškiausia sostinės vieta, bet ir įveiklino Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legendą: sukūrė nemokamą audiogidą Barboros Radvilaitės gyvenimo pėdsakais Vilniuje www.slaptameile.lt, pradėjo ir plečia šiuolaikiškų šios istorijos dizaino dovanų kolekciją „Slapta meilė“, pristatė stilizuotų kostiumų parodą su interaktyviais elementais. Unikalios J. Janus iniciatyvos – pažintinė maisto ir istorijų kelionė po Vilniaus žydiškąjį kvartalą „Stiklo kvartalo vakarienės turas“, gatvių atviro meno galerija, „ARTerija“, Jono Meko Skersvėjo Užupyje vietokūros koncepcija.

„Kad Lietuva taptų kelionės į rytojų kryptimi“. Tokia yra unikalių viešbučių ir SPA projektų vystymo įmonės UAB „e77“ ir jos direktorės Eglės Rukšėnaitės vizija. Jos komandos įgyvendinti projektai, tokie kaip reabilitacijos centras „Medical SPA UPA“ Druskininkuose, „ESĖ SPA“ viešbutis Birštone, pirmasis Miego SPA Šiaurės Europoje „Amberton SPA“, „Sala Plateliai Resort“ bei jau visai netrukus pradedamas statyti Palangos „Marriott SPA“ viešbutis, Tauragės gyvenimo stiliaus miesto viešbutis, Girulių „Wellness“ miestelis, Girulių „KOPA Thermal Wellness SPA“ viešbutis, unikalus SPA poilsio ir renginių kompleksas viduryje miškų Liškiavoje, ir dar daug kitų projektų atskleidžia įmonės misiją – kurti kitas planetas žemėje. Šiemet įmonės direktorė E. Rukšėnaitė tapo Pasaulinės SPA asociacijos (World SPA Association) ambasadore Baltijos šalyse.

Vytauto Didžiojo universiteto Kaune ir Ilia valstybinio universiteto Gruzijoje profesorius, žmogaus teisių gynimo aktyvistas, jau daugiau nei 20 metų gyvenantis Lietuvoje, reikšmingai prisidėjo prie konferencijų turizmo skatinimo. Būdamas Lietuvos olandu, aktyviai viešino Lietuvos vardą užsienyje bei skleidė žinutę apie Lietuvą kaip saugią šalį kelionėms. 2022 m. jis inicijavo ir sėkmingai įgyvendino mažiausiai 6 renginius, tarp kurių – tarptautinė A. Sacharovo vardo konferencija, paramos Ukrainai koncertas „Apres un Reve“, įtrauktas į Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 rekomenduojamų renginių programą, kt. Jų dėka mūsų šalį aplankė apie 400 svečių iš JAV, Pietų Afrikos Respublikos, Indonezijos, Australijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos ir kt.

Kokio skonio yra Lietuva? TV3 televizijos vasaros kelionių projektas „Maisto kelias“ (prodiuserė Vaida Poderytė-Bernatavičė) jau penkerius metus iš eilės skatina žmones keliauti po Lietuvą ir domėtis šalies regionų įvairove ragaujant. Naujausio sezono metu 2022-ųjų vasarą laidos vedėjai – Norvilų šeima – apkeliavo 12 Lietuvos savivaldybių ir supažindino žiūrovus su daugiau nei 40 skirtingų turistinių vietų. Per visus projekto gyvavimo metus žiūrovams parodyta daugiau nei 200 įvairiausių šalies traukos objektų – pilių, dvarų, malūnų, restoranų, muziejų... Kiekviena laida vidutiniškai pasiekė apie 100 tūkst. žiūrovų.

„Neįsivaizduoju Kauno be šio leidinio ir jo kūrėjų (redaktorių Kotrynos ir Kęstučio Lingių), ikona ir gardėsis“. Tai – vienas iš nemokamai kas mėnesį platinamo žurnalo apie Kauno įvykius ir asmenybes gerbėjų įvertinimų. Per septynerius metus „Kaunas pilnas kultūros“ tapo tikru miesto metraščiu, fiksuojančiu skaniausias istorijas ir kiekviename numeryje gliaudančiu skirtingas temas, pavyzdžiui, kuo kvepia Kaunas? Išskirtiniai žurnalo viršeliai šiemet net buvo eksponuojami specialioje parodoje po atviru dangumi. Leidinys, leidžiamas daugiau nei 2 tūkst. egzempliorių tiražu, platinamas ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, jį taip pat galima skaityti internete skaitmeniniu formatu. Žurnalą leidžia Kauno menininkų namai.

Alpakos Simne, grafienė Raudondvaryje, koldūnai Viduklėje, Dusetos, Vištytis, Žagarė, Aukštadvaris… Skirtingų LRT televizijos laidų vedėjų ir už kadro dirbančių žurnalistų patirtys įvairiuose Lietuvos kampeliuose šią vasarą nugulė 18 laidų cikle, kuris kvietė pažinti, kuo gyvena žmonės ir kokie yra įdomiausi lankytini objektai mažuose miesteliuose. Kur atvykus pavalgyti, kur nakvoti, kas svetingiausiai priims keliaujančius? Ar Lietuva draugiška tik žinomiems veidams ar ir TV ekranuose nematytiems keliautojams? LRT duomenimis, laidas, transliuotas vasarą, pamatė trečdalis Lietuvos gyventojų.

Šią vasarą pasaulį apskriejusi naujiena privertė visus atsilošti: Rusijos prezidentas V. Putinas už grotų? Tai „įgyvendino“ turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“, inicijavusi lankytinų sostinės vietų atnaujinimą „Google Maps“ platformoje. Į „Google Street View“ pateko 4 skaitmenizuoti taškai: Bernardinų sodas, Paupys, Turizmo informacijos centras Pilies g. bei Lukiškių kalėjimas. Faktas, kad virtualiai žvalgantis po kalėjimo teritoriją vienoje iš kamerų galima rasti už grotų „įkalintą“ Rusijos prezidentą, susilaukė ypatingo dėmesio JAV, Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir kitų šalių žiniasklaidoje, įskaitant JAV savaitinį naujienų žurnalą „Newsweek“, Jungtinės Karalystės portalą „Time Out“ ir kt. Pasiekta auditorija užsienyje – 350 mln.

Šiemet visi lietuvių ar Lietuvos svečių keliai vedė į Kauną, Europos kultūros sostinę 2022. Suskaičiuota, kad 1,3 tūkst. renginių aplankė 1,2 mln. lankytojų, Kaunas per 10 šių metų mėnesių sulaukė 258 tūkst. turistų. Populiariausi renginiai buvo trilogija „Sukilimas“, „Santaka“ ir „Sutartis“, menininkės Marinos Abramovič paroda „Būties atmintis“ Kauno paveikslų galerijoje ir paskaita Kauno Žalgirio arenoje bei šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“. Pastarasis renginys, kaip ir „Laimės diena“, Literatūros savaitė, „Kultūra į kiemus“, „Kiemų šventė“, „Fluxus“ festivalis ir kt. planuojami rengti ir ateityje. Apie Kauną kalbėjo tokie žiniasklaidos portalai kaip BBC, CNN, „The Times“, „National Geographic“, „The Telegraph“, „Deutsche Welle“, „Euronews“, kt. Skaičiuojama, kad naujienos apie „Kaunas 2022“ projektą pasiekė daugiau nei 3 mlrd. žmonių visame pasaulyje.

Saugi ir rami šalis; kokybiškos sveikatinimo paslaugos; kainos ir kokybės santykis; gamtiniai ištekliai; sanatorinis kurortinis gydymas, paremtas ilgametėmis tradicijomis, integruotomis į šiuolaikinę mediciną. Tai – pagrindinės Lietuvos sveikatos turizmo stiprybės. Žinutę apie jas nepaliaujamai skleidžia Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, vienijanti 16 reabilitacijos, gydymo ir sveikatinimo įstaigų su daugiau kaip 3 tūkst. darbuotojų. Šiemet asociacija prisidėjo organizuojant Europos sveikatos prevencijos dienas Vokietijoje, kurių metu pristatė Lietuvą, kaip sveikatinimo destinaciją Europos kelionių organizatoriams ir sveikatos turizmo ekspertams. Renginys buvo plačiai nušviestas Vokietijos žiniasklaidoje. Po šio renginio asociacija gavo kvietimą Lietuvoje organizuoti Quality in Health Prevention e.V. vasaros suvažiavimą, kuris įvyko Birštone.

Važiuojanti pirtelė ant bėgių – vienintelė tokia pasaulyje turizmo inovacija. 2022 m. projektą įgyvendino VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“. Pajusti pirtelės su kubilu malonumą galima pasirinkus maršrutą Anykščių geležinkelio stotis-Rubikių ežeras arba Anykščiai-stotelė „Pagoja“, kurioje keleiviai vyksta iki pramogų parko „WakePond“, arba Panevėžio siaurojo geležinkelio stotis-Raguvėlės tvenkinys. Kartu su vagonu pirtele Anykščių siaurojo geležinkelio stoties komplekse duris atvėrė ir kavinė-baras „Reisas“. Pirtis ant bėgių kursuoja visais metų laikais. Anykščių „Turizmo gilių“ apdovanojimuose VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ už šiemet pristatytą naujovę, sulaukusią itin daug žiniasklaidos dėmesio ir prisidėjusią prie vietinio turizmo skatinimo, pelnė „Metų atradimo“ gilę. Teminiai renginiai, tokie kaip Lietuvos kalėdinis siaurukas, Vaiduoklių traukinys ir kiti šiemet pritraukė 25 tūkst. keleivių.

Žvaigždės kasnakt yra virš mūsų, o mes tarp jų. Dažniau apie tai susimąstyti, pakelti akis į dangų ir atsiduoti potyriams tyrinėjant kosmoso paslaptis tiek suaugusius, tiek vaikus, tiek astronomijos entuziastus ragina „Garsios Tylos Observatorija“. Išskirtinis Vidos ir Simo Šatkauskų šeimos projektas per dvejus veiklos metus atokų vienkiemį Gailiakaimio kaime pavertė vieną lankomiausių vietovių Kėdainių rajone. Čia vykdomos astronominės pramoginės programos, edukacijos, teleskopais stebimas dangus. Per visą šį laikotarpį pasakojimų apie Visatą čia išklausė beveik 60 tūkst. vaikų, per metus sodybą aplankė apie 1,5 tūkst. žmonių. „Garsios tylos observatorija“ yra Lėtojo turizmo ir Kaimo turizmo asociacijų nariai.

Kalėdinė čiuožykla, gastro mugė, menininkų rezidencija, dieninės ir naktinės ekskursijos, koncertai, diskusijos, paroda „kovotoJOS XIX-XX“, filmų peržiūros, spektakliai... Nauja Lukiškių kalėjimo versija, unikalus kultūrinis objektas miesto centre, kuria kitą įvaizdį, emociją, pasakojimą. Ši erdvė pastaraisiais metais tapo viena pagrindinių ir išskirtiniausių Vilniaus scenų bei geidžiama Lietuvos ir užsienio kino kūrėjų filmavimo lokacija. Įgyvendinus naują požiūrį į kultūrą, kūrybą, paveldą, įveiklinimą, tvarumą, sinergiją ir gyvybingą infrastruktūrą, čia jau apsilankė beveik 1 mln. lankytojų! Vieša ir visuomenei atvira kultūros erdvė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos žinomumo ir turistinio patrauklumo didinimo. „Lukiškių kalėjimas 2.0“ autoriai LRT apdovanojimuose buvo paskelbti Metų kultūros reiškiniu.

„Baltic Travel Group“ yra viena iš lyderiaujančių agentūrų Baltijos šalyse, turinti daugiau nei 20 metų renginių bei konferencijų organizavimo patirtį. Dėl atvykstamojo turizmo situacijos įmonės veikla šiemet buvo sukoncentruota į vietinę rinką. Ji organizavo pažintinius turus, hibridinius renginius, sėkmingai realizavo naujus virtualius produktus, sukūrė virtualių renginių platformą, pritraukė tarptautinio renginio „eBay 2022 metų eksportuotojas“ organizavimą Vilniuje. Lyginant su praėjusiais metais, 2022 m. įmonės apyvarta augo 100 proc., darbuotojų skaičius padidėjo trečdaliu (priimta ir apmokyta darbuotoja, emigravusi iš Ukrainos). „Baltic Travel Group“ šiais metais tapo Tarptautinės sporto kelionių agentūrų asociacijos I.S.T.A.A. nariais.

Butikinis viešbutis „St. Palace“ pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje duris pirmiesiems turistams atvėrė 2022 m. birželio mėnesį. Permainų turizmo sektoriuje laikotarpiu viešbutis sėkmingai įėjo į rinką ir veikė 70 proc. užimtumu, pritraukęs tiek verslo, tiek laisvalaikio keliautojų iš Lietuvos ir užsienio. Istoriniame pastate – 54 kambariai ir apartamentai, dalį darbuotojų sudaro karo pabėgėliai iš Ukrainos. Viešbutis vienas iš nedaugelio lankytojams siūlo naujovę – saugų atsiskaitymą internetu. „St. Palace“ įsikūrė vietoj karantino metu užsidariusio viešbučio „Europa Royal“, kurį UAB „Hotel Invest Group“ perėmė iš kitų valdytojų ir pilnai rekonstravo.

Menas – ir lėkštėje, ir ant sienų. Tokią koncepciją pasirinko šiemet vasarą Vilniaus senamiestyje įsikūręs naujas restoranas-galerija „Vincent“, įkvėptas garsaus dailininko Vincento van Gogo kūrybos. Pačių šeimininkų, kuriems priklauso ir tradicinės prancūzų virtuvės patiekalais garsėjantis restoranas „Balzac“ toje pačioje Savičiaus gatvėje, dekoruotos sienos bei lietuvių menininkų eksponuojami darbai sukelia įspūdį, tarsi atsidurtum viename iš Vincento van Gogo tapytų darbų. Miestiečius ir miesto svečius traukia „Vakarienė tarp paveikslų“, kurios metu menininkų darbus lankytojai gali įsigyti. Apie 60 vietų talpinančios dvi salės būna užpildytos tiek pusryčių, tiek vakarienių metu.

Sėkmingai atlaikęs pandemijos iššūkius, šį sezoną Kauno rajono turizmas išgyveno tikrą renesansą. Tiek vietinių, tiek užsienio turistų Kauno rajono apgyvendinimo įstaigose per pirmus tris šių metų ketvirčius lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m. pagausėjo 92 proc.! Atrasti Kauno rajoną priviliojo ir Kauno bei Kauno rajono Europos kultūros sostinės titulas. Kaip ir anksčiau, turistai galėjo pasiekti Kauno rajoną vandens keliais bei atnaujintais dviračių takais – jais riedėjo, paskaičiuota, apie 150 tūkst. keliautojų. Be to, menininkų kūriniai Kačerginėje, Kulautuvoje, Zapyškyje ir kitose Kauno rajono vietovėse tapo naujo viešo meno maršruto „Smaragdo kelias“ stotelėmis. Atsižvelgdamas į turistų poreikius, Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras šiemet aktyviai kvietė į gamtos žygius. Juos kuriant sėkmingai įtraukė ir vietos bendruomenę.

Birštono gerbėjų, naujai atradusių kurortą arba sugrįžusių čia ne pirmą kartą, per pirmus devynis šių metų mėnesius išaugo 67 tūkst. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m. Nenuostabu, kad pristatytos kurorto naujienos nuskambėjo visoje šalyje: buvo atidarytas daugiafunkcinis Birštono sporto ir sveikatingumo centras, atidaryta keleivinių laivų prieplauka, įrengta ilgiausia šalyje rogučių trasa „Pramogų kalnas“, radijo bangomis valdomas pirmasis visureigių parkas Lietuvoje, pastatytas unikalus laipiojimo bokštas „Smagu lipti“, atnaujinta infrastruktūra (pavyzdžiui, dvi Birštono miesto dalis sujungė naujas pėsčiųjų ir dviračių viadukas per magistralinį kelią Vilnius-Marijampolė). Žiniasklaidoje mirgėjo žinutės apie neįprastas sveikatinimosi procedūras, tokias kaip šieno kompresas, sausas mineralinis vanduo ar Šreko purvas. Taip pat kurorte, reaguojant į aktualijas, buvo rengiamos nemokamos ekskursijos pabėgėliams iš Ukrainos. Šiemet Lietuvos verslo konfederacija Birštono savivaldybei skyrė „Auksinės krivūlės“ apdovanojimą „Už aktyvumą atstovaujant kurortų ir juose veikiančių verslų interesus“.

Beveik 164 tūkst. Tiek vietos ir užsienio turistų aplankė uostamiestį ir apsistojo Klaipėdos apgyvendinimo įstaigose per pirmus tris šių metų ketvirčius. Tai – 56 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Klaipėdos turizmo informacijos centras, šiemet minėjęs savo veiklos 20-metį, žengė koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis – paskelbė Klaipėdą ne tik vasaros poilsio bei darbostogų sostine, bet ir puikia vieta savaitgalio išvykoms. Atvykstantiems TIC pristatė teminių patyriminių bei teatralizuotų ekskursijų, pakvietė į naują muziejų ant vandens laive „Sūduvis“, mažinant sezoniškumo įtaką kartu su vietos verslu organizavo šventę „Šv. Martynas. Ir jo žąsys“. Net ir šiuo iššūkių laikotarpiu uostamiestyje atsivėrė viešbutis „Victoria Hotel Klaipėda“, plečiasi „MICHAELSON boutique HOTEL“. Miesto svečius pasitiko sutvarkytos viešos erdvės – Danės skveras ir krantinės, įrengtas riedlenčių parkas, veloparkas jaunimui, atnaujinamas Skulptūrų parkas, sakurų parkas.

Apie paveldą – įdomiai, įtraukiančiai ir nesukeliant žiovulio. Kad tai įmanoma galėjo įsitikinti visi, šiemet užsukę į Jurkiškio upelio pažintinį taką ir atradę jame upelio istorijų gaudyklę (Molėtų r.), dzūkiškai istorijas porinantį interaktyvų stendą prie Marcinkonių (Varėnos r.), lytėjimo stendus Kauno ąžuolyno pažintiniame take, audio stotelę su pačių lankytojų generuojama elektros energija (Utena) ir kt. Prie atraktyvaus visų šių objektų istorijų pasakojimo prisilietė studija „Paveldas kalba“, pagrindinę savo veiklos kryptį apibrėžianti taip: „Grąžiname paveldui gyvybę. Tegul jis prabyla lankytojui!“. Per 4 veiklos metus studija įgyvendino apie 30 projektų visoje Lietuvoje.

Ateities muziejus ne laukia ateinančių lankytojų, o pats ateina pas juos. Šių metų pavasarį startavęs mobilus „Klimato muziejus“ pakvietė įžengti į keturis 12 metrų ilgio jūrinius konteinerius Vilniaus Katedros aikštėje ir apžiūrėti juose įrengtą interaktyvią klimato kaitos ekspoziciją. Jaunoji karta galėjo sužinoti, kad pėdsaką klimatui palieka net tai, ką dedame į savo lėkštę, kaip keliaujame, džioviname plaukus ir kokius sportinius batelius dėvime. Iš viso muziejus apkeliavo 16 miestų Lietuvoje ir sulaukė 30 tūkst. lankytojų. Lietuvoje Klimato muziejų koordinuoja asociacija „Aktyvus jaunimas“.

„Nesvarbu, ką turistai išsiveža galvoje, bet labai svarbu, kas lieka po kelionės jų širdyse“ (Europos gidų asociacijų federacijos prezidentė Efi Kalampoukidou). Būtent džiugesį, pozityvų nustebimą ir geras emocijas sukelia „fluxiškos ekskursijos“. Tai – novatoriška ekskursijų vedimo metodika, kurią UAB „Mūsų odisėja“ šiemet sukūrė su idėjos autore menininke Dalia Kiaupaite. „Fluxiškos ekskursijos“ vedamos bet kokioje vietoje (miške, kambaryje, koridoriuje, aikštėje), bet kuriuo paros metu, įjungiant emocijas ir turistų kūrybinę vaizduotę bei pristatant fluxus idėją. Ekskursija apie fluxus objektus Kaune buvo pravesta užsienio menininkams, dalyvavusiems „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ organizuojamame Fluxus festivalyje, kitoms grupėms, ir sulaukė daugybės teigiamų atsiliepimų.